Vėjo miestas Liepoja ir karinių paslapčių tvirtovė Karuosta 

Karuosta – unikalus miestas mieste, išskirtinė Liepojos dalis, kurios istorija persmelkta karinės dvasios. Šis rajonas ilgą laiką buvo neprieinama ir autonomiška teritorija, kurioje vyko slapti kariniai veiksmai. XIX a. pabaigoje, Rusijos caras Aleksandras III pasirinko Karuostą kaip tobulą vietą kurti strateginę Rusijos imperijos karinę bazę, apsuptą vandens iš visų pusių. Caro sumanymas netruko virsti realybe – Karuosta tapo tvirtove, iš kurios ilgainiui išaugo sovietinė karo laivyno atrama. Sovietmečiu ši bazė ir toliau atliko savo funkcijas, o teritorija, nepriklausanti nuo Liepojos, virto tikra karine galybe, kurioje tvyrojo griežta tvarka ir disciplina. Tačiau Karuostoje slepiasi ir kitas, ne mažiau įspūdingas veidas – religinė architektūra. Šv. Nikolajaus stačiatikių jūros cerkvė yra šio rajono simbolis, ryškiai išsiskirianti iš aplinkinių blokinių daugiabučių namų. Šis didingas šventovės pastatas buvo statomas 1901 metais, o kertinio akmens padėjimo ceremonijoje dalyvavo pats caras Nikolajus II su šeima. Cerkvės architektūra atspindi XVII a. Rusijos stačiatikių tradicijas, tačiau sovietų okupacijos laikotarpiu ji buvo paversta kariškių pramogų centru. Tik 1991-aisiais, po Sovietų Sąjungos griūties, čia vėl buvo laikomos pirmosios mišios.
Karuostoje rasite dar vieną ypatingą objektą – karinį kalėjimą, vienintelį tokio tipo muziejų Europoje. Šis kalėjimas veikiausiai pasieks jus ne tik savo paslaptinga atmosfera, bet ir autentika – viskas išliko taip, kaip buvo caro laikais. Čia sužinosite apie nelaisvės sąlygas, kalinių gyvenimą, o ekskursijos* metu galėsite pasivaikščioti po niūrias, bet nepaprastai įdomias kalėjimo patalpas.
Kelionė po Karuostą baigsis dar viename įspūdingame objekte – Šiauriniuose fortuose. Tai gynybinių įtvirtinimų sistema, kuri tarybiniais metais buvo griežtai saugoma zona. Šiandien jos griuvėsiai ir labirintai atviri kiekvienam smalsuoliui. Šiauriniai fortai – pati garsiausia ir įspūdingiausia Liepojos gynybinės sistemos dalis, kurioje atsiveria ne tik istorijos likučiai, bet ir vaizdingas peizažas.
Su vėjeliu skubame į Liepoją – miestą, kur „gimsta vėjas“. Šis šūkis puošia Liepojos himną, kuris neabejotinai yra vienas iš pagrindinių miesto simbolių. Mūsų pažintis su Liepoja prasidės būtent nuo šio himno, kurio herojai – valtininkas, gintaro latviai, telefonininkas ir varna – tapo gyvomis skulptūromis Kurmajos prospekte. Pasakojama, kad paglostyti varnui snapą – tai sėkmės ženklas kelionėje. Toliau keliausime į miesto centrą, kur išdidžiai į dangų savo bokštais stiebiasi kelios įspūdingos bažnyčios: Švč. Trejybės katedra, Šv. Juozapo katedra, Šv. Onos ir Liuterio bažnyčios. Kiekviena iš šių šventovių garsėja savo unikaliomis meno vertybėmis ir įspūdinga istorija.
Tęsime pažintį su Liepojos miesto lobiais. Miesto žavesį atskleidžia puošnūs mediniai namai ir vilos, kurios liudija turtingą Liepojos praeitį. Miesto architektūros perlus papildys garsaus architekto Paulo Makso Berči suprojektuoti pastatai – šalia jų galima išvysti jo parašą, o prie Liepojos universiteto pastato – memorialinė lenta, primenanti, kad čia mokėsi įtakingos istorinės asmenybės: Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Stanislovas Narutavičius ir Jonas Smilgevičius bei prezidentas Aleksandras Stulginskis. Toliau eisime link Liepojos teatro – vieno gražiausių Latvijoje. Užsuksime į teatrą, o taip pat pasivaikščiosime po Rožių aikštę, kuri laikoma miesto širdimi. Kelionės vadovo lydimi nukeliausime į Zvijų gatvę, kur įkurta Latvijos muzikų šlovės alėja – čia garsiausi šalies atlikėjai bronzinėse plokštėse paliko savo delnų atspaudus. Pabaigai apsilankysime „Romas darzs“ – XIX amžiaus prekybos pasaže su jaukiu vidiniu kiemeliu. Šioje vietoje įsikūrusi dailės galerija, restoranas ir parduotuvės, kurios veikia buvusio viešbučio „Roma“ požeminiuose tuneliuose. Ekskursiją užbaigsime grožėdamiesi įspūdingąja „Didžiojo gintaro“ koncertų sale, kuri yra modernios Liepojos kultūrinės dvasios simbolis, nors šį kartą į vidų neisime.