Pavasario kelionė po Zarasų kraštą (iš Druskininkų, Alytaus, Prienų, Kauno) 

Pasitikite pavasarį ir įkraukite save gamtos energija! Ši kelionė – tai šventė akims ir sielai!

Pabudus gamtai vykstame pasigrožėti Gražutės regioniniu parku. Šiuo metų laiku parko kraštovaizdis tampa nepaprastai įvairus, o bene nuostabiausias jo akcentas – neįsivaizduojamo grožio Antalieptės marios su daugybe įlankų, pusiasalių, sąsmaukų, kurių pakrantės nudažytos šimtais atspalvių. Įspūdingasis benuotakinis, itin skaidrus Švento ežeras – didžiausias natūralus barometras Lietuvoje. Kalnų upelį primenanti Šavaša dabar teka šaltesniais ir skaidresniais vandenimis. Mažai žmogaus paliestose vietose didžiulė augalų ir gyvūnų įvairovė. Salakas gali didžiuotis aukščiausia (72 m) šalyje tašytų lauko akmenų bažnyčia, pro kurios langus atsiveria saulės apšvietos apylinkės.

Pietausime ten, kur laikas lyg sustojo – Šlyninkos vandens malūne (Zarasų rajone). Šis daugiau nei 300 metų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga vis dar gamina tautinio paveldo statusą turinčius miltus ir kruopas. Mėgausitės ne tik skaniu maistu, bet ir gyva istorija!

Pasistiprinę atvykstame į Zarasus. Apžvalginė ekskursija po Zarasus.

Aplankome 2011 m. atidarytą, analogų Lietuvoje neturintį 17 m aukščio Apžvalgos ratą. Nuo jo atsiveria įspūdingas  Zaraso ežero peizažas. Zaraso ežero pakrantė jungia apžvalgos ratą ir Zaraso ežero Didžiąją salą.  Šiltuoju metų laiku zarasiškius ir miesto svečius džiugina pakrantėje įrengtas fontanas ir pantoniniai lieptai, o ežero vandenys atspindi krintančius lapus. Besigrožėdami ežeru pėsčiųjų taku keliaujame per miestą, sustojame pasigrožėti ir įsiamžinti prie Zarasų fotografo skulptūros, kuri, atrodo, užfiksuoja pačias gražiausias akimirkas. Keliaujame į miesto centrinę aikštę, pakeliui sustodami prie miestui reikšmingų pastatų ir objektų.

Vyksime prie Stelmužės ąžuolo. Tai seniausias medis Lietuvoje, menantis šimtmečius ir matęs daugybę istorinių įvykių. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kariaunos. Pro čia žengė kaizerio bei Hitlerio kariuomenės. Stelmužės ąžuolo drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad ji buvusi vieno iš Napoleono kario slėptuvė, kariuomenei bėgant iš Rusijos imperijos.

Vykstame į Antazavės dvarą. Antazavės dvaras įkurtas XVIII amžiaus pabaigoje vokiečių kilmės grafų Pliaterių iniciatyva. Trijų aukštų neoklasicistinio stiliaus balti dvaro rūmai anuomet puošė Pliaterių herbas. Šalia dvaro iš akmenų buvo sumūrytas svirnas, tvartai, rūsys ir kiti ūkiniai pastatai. Zalvės ežero prieškalnėje pasodintas trijų terasų parkas, o pagrindinėje rūmų fasado pusėje įrengtas ovalo formos gėlynas, apjuostas plačiu taku. Kiek toliau iškasti du tvenkiniai ir pastatytas juos jungiantis tiltas, kurių paviršius atspindi pavasario grožį.

Dusetose lankome dailės galeriją (jeigu užteks laiko). Tai – originalus rajono kultūros centras, kuris traukia ne vien smalsuolių žvilgsnius, bet paskatino burtis visus rajone gyvenančius ir kuriančius menininkus. Modernioje galerijoje veikia trimačių projekcijų ekspozicija, eksponuojami žymaus dailininko Šarūno Saukos darbai, kurie pavasarį atrodo dar labiau įkvepiantys.

Kupini emocijų, keliaujame namų link.