Kelionė po Šiaulių kraštą: istorija, skoniai ir įspūdžiai vienoje dienoje 

Kelionę pradėsime apsilankymu įspūdingajame Kuršėnų dvare – tikrame Kuršėnų perle. Atvykę nusikelsite į XIX amžių ir pajusite išskirtinę dvaro rūmų eleganciją, vertybes bei istorinį žavesį. Ekskursijos metu susipažinsite su dvaro istorija, jo klestėjimo laikotarpiu ir čia gyvenusių žmonių kasdienybe.

Po pažinties su dvaru lauks jauki patirtis Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centre – edukacija–degustacija „Arbatgėris su tikruoju Kuršėnų vyniotiniu“* (1 val.). Sužinosite, kaip gimė ir išpopuliarėjo garsiausias Kuršėnų kulinarinis simbolis – „Kuršėnų vyniotinis“. Tai tikra miesto vizitinė kortelė, kuriai prilygti galėtų nebent legendiniai kuršėnietiški puodai – ir tai tik savo ilgaamžiškumu. Degustacijos metu ne tik išgirsite saldžiąją istoriją, bet ir patys paragausite šio krašto pasididžiavimo.

Toliau keliausime į Šiaulius – vieną didžiausių Lietuvos miestų, garsėjantį turtinga istorija, dviračių tradicijomis ir išskirtiniais lankytinais objektais. Įdomu tai, kad miestas įsikūręs ties Žemaitijos ir Aukštaitijos riba – šiauliečiai juokauja, jog viena miesto pusė priklauso vieniems, kita – kitiems. Šiaulių vardas istorijoje neatsiejamas nuo 1236 m. Saulės mūšio. Minint 750-ąsias jo metines, mieste iškilo Šaulio paminklas, tapęs simboliniu miesto akcentu.

Atvykstame prie Chaimo Frenkelio vilos*. Chaimo Frenkelio vila su parku ir jį puošiančiu fontanu – išskirtinė Šiaulių erdvė. Tai unikalus, vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno architektūros (secesijos, jugendo) statinių, kurio fasade susipina įvairių stilių elementai, autentiškas interjeras žavi išlikusia medžio apdaila, puošniais lipdiniais. Vilos ekspozicijose pristatoma Lietuvos provincijos dvarų ir tarpukario Šiaulių miesto kultūra, žydų paveldas. Viloje vyksta parodos, koncertai, kino ir muzikos festivaliai, kiti renginiai. Lankytojams atviras moderno stiliaus parkas, kuriame 2018 m. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga buvo įkurtas tūkstančio rožių rožynas. Ekskursija su muziejaus gidu*.

Lankomės Saulės laikrodžio aikštėje. Pagrindinė aikštės idėja – įprasminti tris svarbiausius Šiaulių miesto simbolius: saulę, prisimenant 1236 m. Šiaulių žemėje įvykusį Saulės mūšį, šaulį, siejamą su miesto pavadinimo kilme, ir nenuilstamai bėgantį laiką. Saulės šešėlis, slinkdamas ciferblatu su aikštėje įlietais metalo skaitmenimis (12, 3 ir 6), rodo geografinės platumos vietinį laiką. Skaitmenys žymi Šiaulių miesto įkūrimo metus – 1236 m. Iškėlęs aukštyn lanką ir strėlę jau iššovęs strėlę „Šaulys“ spindi sugavęs net mažiausią saulės spindulį. Saulės laikrodžio aikštė rekonstruota 2018 m. Restauruojant „Šaulį“ prireikė 1900 aukso folijos lapelių, kurių storis – vos keli mikronai.

Vykstame prie   Talkšos ežero. Šiandien Talkšos ežero pakrantė yra viena lankomiausių šiauliečių ir miesto svečių vietų. Čia vyksta daug įvairių sporto ir sveikatingumo bei kultūros renginių.

Ant Talkšos ežero kranto stovi   „Geležinės lapės“ skulptūra.  Talkšos ežero Lietuvos rekordų

knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metrai, plotis – 4,15 metro. Plieninėje „Geležinės lapės“ širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams. Tai – šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.

Šalia „Geležinės lapės“ – įspūdingas septynių ratų lauko akmenų energetinis labirintas. 2012 metais grupė iniciatyvių šiauliečių Talksos ežero pakrantėje iš žolės sudėliojo nedidelį energetinį labirintą. Jo autoriai – Edita Steponavičienė ir Vitalija Petronytė. Renesanso epochos architektūros paminklas Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra (iki 1997 m. bažnyčia) – ryškiausias miesto akcentas. Atvykstančiam ji tarsi parodo, kur yra miesto centras. Katedra dominuoja ne tik dėl įspūdingo aukščio (bokšto viršūnė siekia 70 m), bet ir dėl patogios, puikiai parinktos statybos vietos.

Gaidžio laikrodžio aikštė –  pėsčiųjų gatvėje, kuri  daugeliui žmonių yra malonių susitikimų ir pasimatymų aikštė. Laikrodis pastatytas dviejų pagrindinių miesto gatvių sankryžoje, pačiame miesto centre. Šiandien, skelbdamas valandas, gaidys plasnoja, 12 ir 18 val. sveikinasi su praeiviais „Sveiki atvykę į Šiaulius!“ įvairiomis kalbomis.

Laisvas laikas pasivaikščioti po Vilniaus gatvės bulvarą – įdomiausią ir gražiausią miesto gatvę, nusėtą Šiaulių menininkų ir dizainerių kūriniais. Užsukame į jaukią kavinukę papietauti, atsigerti kavos.

Vykstame į Naisius, garsėjančius  ne tik serialu ,,Naisių vasara‘‘, pelniusiu prestižinį ,,Sidabrinės gervės‘‘ apdovanojimą televizijos serialų kategorijoje, bet ir savo tradicijomis.

2015 metais Naisiai pirmieji tapo ,,Mažąja kultūros sostine‘‘ Lietuvoje. Čia įsikūręs ir vienintelis Lietuvoje Baltų dievų muziejus, kurį puošia per 50 ąžuolinių baltų dievų skulptūrų. Kiti unikalūs muziejai – inkilų, Baltų žolynų ir Šiaulių krašto literatūros muziejus skaičiuojantis jau 37–ius metus. Pagoniškumu praturtintas kraštovaizdis lankytinais objektais: Saulės aikštė, Alkos kalnas, Ugnies aikštė, Mėnulio akis, Laimės ežeras, Meilės sala ir įspūdingo dydžio Baltų arena. Šios arenos dydis yra toks, kaip Romos Koliziejus: 200 metrų ilgis, 160 metrų plotis. Arena talpina 25-30 tūkstančių lankytojų. Naisiuose veikia profesionalus „Naisių vasaros“ teatras, Ramūno Karbauskio Žemaitukų žirgynas, dažasvydžio centras. Ekskursija po Naisius su vietiniu gidu*.

Kelionę vainikuos apsilankymas vienoje reikšmingiausių piligriminių vietų Lietuvoje – Kryžių kalnas. Ši ypatinga vieta, ypač išgarsėjusi Atgimimo metais, tapo stipriu tikėjimo, vilties ir tautinės dvasios simboliu. Tūkstančiai kryžių liudija žmonių maldas, padėkas ir prašymus.

Tai diena, kupina istorijos, kultūros, skonių ir įspūdžių. Šiaulių kraštas laukia Jūsų!