Baltųjų naktų horizontai už poliarinio rato: nuo Lofotenų iki Nordkapo 

Anksti ryte išvykimas iš Klaipėdos. Kelionė per Latviją, Estiją. Vidurdienį  atvykstame į  Talino senamiestį, išsaugojusį senojo viduramžių miesto dvasią. Ekskursija pėsčiomis po viduramžių gynybine siena apjuostą Talino senamiestį. Pamatysime XIV a. pastatytą rotušę, ant kurios bokšto įsitaisęs Talino simbolis Senasis Tomas. Lipdami laipteliais Trumposios Kojos gatvele, pasieksime Aukštutinį Taliną, kur jau IX a. buvo pastatyta tvirtovė, o dabar čia įsikūręs Estijos Parlamentas. Pamatysite XIII a. statytą Domo katedrą ir žymiai naujesnę Aleksandro Nevskio stačiatikių katedrą. Žemutinį Taliną apžiūrėsime iš apžvalgos aikštelių, o ten pateksime, leisdamiesi Ilgosios Kojos gatve. Žemutinis Talinas – viduramžių pirklių miestas. Čia pamatysime daugybę išlikusių pirklių pastatų bei gildijų rūmus.

Vykstame į Talino jūrų uostą.  18.00 val. (Estijos laiku) puikiu kruiziniu laivu Baltic Queen išplaukiame į Stokholmą. Vakarienė* laive. Vakarą galėsime praleisti laivo restoranuose ir baruose, žiūrėdami įvairius pasirodymus, dalyvaudami renginiuose. Nakvynė laivo  kajutėse. 

Pusryčiai laive. Ryte 10:30 val. (Švedijos laiku), praplaukę tarp tūkstančių archipelago salų, atvykstame į  Švedijos sostinę Stokholmą. Miestas įkurtas saloje, ties kuria Melareno ežeras susijungia su Baltijos jūra, išsidėstęs ant 14 salų, kurias jungia 57 tiltai. Gražūs pastatai,  miesto erdvės ir daug vandens. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas 1252 metais. Čia buvo pastatyta pirmoji tvirtovė, vadinta Trijų Karūnų pilimi ir Didžioji katedra, o vandenyje aplink salą buvo pastatyta daugybė polių, nuo kurių miestas ir gavo savo pavadinimą. Ekskursijos senamiestyje metu pamatysime Storkyrkan – Didžiąją katedrą, kurioje daugybę amžių karūnuojami Švedijos karaliai ir vyksta karališkosios šeimos vestuvių ceremonijos. Šalia katedros – Karalių rūmai, kurie buvo pastatyti XVIII a., gaisrui sunaikinus čia stovėjusią Trijų Karūnų pilį, bei Švedijos Parlamento rūmai, pastatyti greta esančioje mažoje salelėje. Vaikščiodami siauromis senamiesčio gatvelėmis, užsuksime į Stortorget – Didžiąją aikštę, kur senuosiuose Biržos rūmuose įsikūręs Nobelio muziejus. Pamatysime Vokiečių bažnyčią, praeisime siauriausia Stokholmo gatvele, ir apsilankysime Geležies aikštėje, kur viduramžiais vyko geležies rūdos prekyba. Ekskursijos metu susipažinsime ir su garsiausiais Švedijos valdovais: pamatysime Vazų dinastijos pirmtako Gustavo Vazos skulptūrą, daugybę karų laimėjusio ir garsųjį Vazos laivą pastačiusio Gustavo II Adolfo skulptūrą, bei dabartinių karalių – Bernadotų dinastijos – pirmtako Jean Baptiste Bernadotte skulptūrą. Vykstame prie įspūdingos 1923 m. pastatytos Stokholmo rotušės, kurioje gausu Švedijos istorijos motyvų. Laisvas laikas pietums.

Vykstame link Norvegijos. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai viešbutyje. Kelionė į Trondheimą – Norvegijos technologijų sostinę ir universitetinį miestą, kuriame dera modernumas ir istorija. Atvykę, leisimės į pažintinę ekskursiją po trečią pagal dydį Norvegijos miestą – atrasime jį tiek važiuodami autobusu, tiek vaikščiodami pėsčiomis.

Pamatysime Trondheimo fiordo pakrantę, modernius miesto kvartalus, universitetinę zoną. Gidas supažindins su miesto istorija: nuo viduramžių, kai Trondheimas buvo Norvegijos sostinė ir karalių karūnavimo vieta, iki šių dienų. Persikėlę pėsčiomis per senąjį tiltą Gamle Bybro, pateksime į jaukų Bakklandet kvartalą su spalvingais mediniais namais, kavinukėmis ir menininkų dirbtuvėmis. Tai – viena iš gražiausių miesto dalių, kur galima pajusti tradicinę norvegišką atmosferą. Ekskursijos pabaigoje sustosime miesto centre, kur bus galima pasivaikščioti prekybos gatve Munkegata, nusipirkti suvenyrų ar pasimėgauti vietine kava. Nakvynė viešbutyje Trondheime. 

Pusryčiai viešbutyje.  Tęsiame pažintį su Trondheimu. Aplankysime didingą *Nidaroso katedrą – svarbiausią Norvegijos gotikinės architektūros paminklą, pastatytą šv. Olavo garbei. Pasivaikščiosime aplink katedrą, apžiūrėsime skulptūras, vitražus ir karalių karūnavimo tradicijas menančias detales.

Vykstame link Mu i Rana. Pirmieji kilometrai jau leidžia pajusti Norvegijos gamtos didybę – žaluma, kriokliai, mediniai ūkiai, glaudžiantys prie slėnių šlaitų…. Tai tarsi lėtas, gyvas filmas, kuriame keičiasi kalnai, fjordai, miškai ir šiaurietiškos gyvenvietės…

Kylant vis aukščiau į šiaurę, kraštovaizdis darosi laukinis: uolėtos atodangos, dramatiški kalnai, kai kur kelias vingiuoja visai šalia fiordo krašto.  Viena iš pirmųjų stabtelėjimo vietų – Snåsavatnet, vienas didžiausių Norvegijos gėlo vandens ežerų. Jo veidrodinis paviršius atspindi dangų, o pakrantėje galima trumpam išlipti, įkvėpti gaivaus oro ir pajusti tylą, kurioje girdisi tik paukščiai ir bangelių šlamesys.

Atvykstame  į Mu i Rana,  vadinamą  „Poliarinio rato vartais“.   Miestelis pasitinka jaukiai, apsuptas kalnų. Jis žinomas dėl garsiųjų urvų, į kuriuos leidžiasi smalsūs keliautojai, ir pramonės istorijos, kuri suteikė miestui stiprų charakterį. Po tokios kelionės jis atrodo tarsi vartai į dar tolimesnę Šiaurę.

Apžvalginė ekskursija po Mu i Rana:  miesto centras, kur susipina jaukios aikštės, viešosios erdvės, pramoninė zona ir gyvybingas uostas. Pakeliui aplankomas apžvalgos taškas su įspūdinga fjordo panorama. Pėsčiomis tęsiame prie modernios Rotušės, šiuolaikinės bibliotekos ir miesto aikščių. Vėliau – ramesnė atkarpa promenada palei Ranelvos upę, atskleidžianti miesto ryšį su gamta. Ekskursija baigiama prie Mu i Rana prieplaukos, kur fjordo vandenyse stovi Anthony Gormley skulptūra Havmannen – vietos simbolis, kviečiantis pajusti šiaurietišką miesto dvasią. Nakvynė viešbutyje. 

Palikę jaukų Mu i Rana miestą, leidžiamės legendiniu E6 keliu, vingiuojančiu per didingąjį Saltfjellet kalnyną. Kuo aukščiau kylame, tuo labiau keičiasi kraštovaizdis – tankius miškus pakeičia bekraštės tundros platybės, snieguotos viršukalnės ir krištolo skaidrumo kalnų ežerai.

Vienas svarbiausių kelionės akcentų – Arctic Circle Center*, įsikūręs ties Poliariniu ratu (66°33′ šiaurės platumos). Čia verta trumpam sustoti: simboliškai kirsti ribą tarp vidutinio klimato ir Arkties, nusifotografuoti prie garsiojo gaublio, apsilankyti lankytojų centre bei įsigyti suvenyrų, pažyminčių apsilankymą šiame ypatingame geografiniame taške.

Iš Bodø keltu plaukiame į Moskenes* (apie 3,5 val.). Kelionės metu nuo denio matome jūros erdvę, baltas bangų keteras ir tolumoje išnyrančius Lofotenų kalnus – stačius, tarsi iš vandenyno išaugusius. Tai kelionė iš žemyninės Norvegijos į „pasaulio kraštą“ – laukinės gamtos, kalnų, fiordų ir Atlanto bangų karalystę.

Toliau kelias driekiasi per Lofotenus.  Kaimeliai su raudonomis žvejų trobomis (rorbu), baltos smėlio įlankos ir ryškiai mėlyna jūra kontrastuoja su aštriais kalnų masyvais. Atvykstame į Lofotenus. Nakvynė viešbutyje.

Svolveris, Lofotenų salos

Rytą pradedame sočiais pusryčiais viešbutyje, po kurių laukia įspūdinga kelionė po Lofotenų salyną – vieną gražiausių Norvegijos vietovių, garsėjančią dramatiškais kalnais, baltutėmis smėlio pakrantėmis ir jaukiais žvejų kaimeliais. Leisimės į kelionę per keturias pagrindines salas, kuriose atsiskleidžia vis kitoks šio krašto gyvenimo ir gamtos veidas.

Pirmoji – Austvogiojaus sala, kurioje įsikūręs Svolveris – šiuolaikiškas, tačiau kartu žvejų tradicijas išlaikęs miestelis, vadinamas Lofotenų sostine. Toliau kelias vingiuoja į Vestvogiojaus salą, kurioje ypatingai svarbi žemdirbystė. Čia derlingose lygumose žmonės ūkininkauja jau nuo akmens amžiaus, o šiuolaikiniai ūkiai darniai susilieja su kalnų ir fiordų panorama.

Kitoje – Flakstadiojaus saloje – išsaugotas unikalus kultūrinis paveldas. Jei sąlygos leis, sustojame Nusfiorde – viename autentiškiausių Norvegijos žvejų kaimelių, įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia raudoni mediniai nameliai (rorbuer), prigludę prie kalnų šlaitų, byloja apie šimtmečius gyvavusias žvejų tradicijas. Nusfiordas garsėja ir kaip pavyzdinis norvegiškosios architektūros išsaugojimo projektas.

Po trumpo pasivaikščiojimo tarp vaizdingų pastatų kelionė tęsiasi į dar labiau į pietus nutolusią Moskensiojaus salą. Ši sala išsidriekusi palei vandenį lyg grandinėlė, nusagstyta jaukių žvejų kaimelių.

Vėliau vykstame į Borgą, kur archeologai atkasė didžiausią Skandinavijoje vikingų vado namą. Jo vietoje įkurtas įspūdingas *Vikingų muziejus, kurį lankytojai vadina kelione laiku. Čia susipažinsime su senųjų vikingų gyvenimo būdu – jų namais, amatais, papročiais, taip pat išvysime rekonstruotą didingą ilgojo namo salę.

Kelionę tęsiame link Austvogiojaus salos, kurioje įsikūręs Svolveris – Lofotenų salų sostinė. Užsukame į *„Stebuklingo ledo” galeriją, kurioje, skambant muzikai, specialiai parinktame apšvietime eksponuojamos ledo skulptūros, pasakojančios Lofotenų salų ir jų gyventojų istoriją.

Kupini dienos įspūdžių – jūros aromato, kalnų didybės ir istorijų apie žmones, gyvenusius šiose salose prieš šimtus metų, sugrįžtame į nakvynės vietą. 

Siūlome dieną praleisti pagal individualius pomėgius: tyrinėkite vingiuotas gatveles, ragaukite tradicinės virtuvės patiekalų, tokių kaip šviežia jūrinė žuvis restoranuose, ir apžiūrėkite vietinių menininkų darbus.

*Užkopkite į netoliese esantį Fløya kalną (590 m) akmeniniais šerpų laiptais, iškaltais kalne, arba apsilankykite netoliese esančiuose paplūdimiuose, tokiuose kaip Rørvikstranda, kad galėtumėte pasinerti į ledinį vandenį.

*Pasivaikščiokite po Svolvaerį: uostas, žvejų trobelės („rorbuer“), vietinės galerijos.

*Užsukite į *Lofoten War Museum – vieną įdomiausių Antrojo pasaulinio karo muziejų Norvegijoje.

 *Papietaukite  restorane Børsen Spiseri (įsikūręs senoje prekybos sandėlio patalpoje, garsėja šviežia žuvimi).

*Plaukite į Trollfjord: ekskursijos kateriais arba RIB laivais. Galima pamatyti jūros erelius, nuostabius fjordo skardžius.

* Pasivaikščiokite prie Svolværgeita („Ožys“) – garsaus uolos darinio. Patyrę gali lipti, bet užtenka ir žygio taku iki apžvalgos taško.

.Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Išvykstame iš viešbučio. Kelias vingiuoja palei žalius slėnius ir stačias uolas, kurios lyg peiliai kyla iš jūros. Pakeliui sustosime pasigrožėti Malselvo kriokliu.

Vykstame į  Tromsę. „Šiaurės Paryžiumi“ vadinama Tromsė yra didžiausias Skandinavijos miestas už poliarinio rato.

Šis maršrutas – tai ne tik kelionė iš taško A į tašką B, bet ir šiaurės Norvegijos gamtos simfonija: kalnai, fiordai, jūra, tundra ir šviesa, kuri nuolat keičiasi priklausomai nuo metų laiko bei paros valandų. Ši kelionė, tai lyg perėjimas nuo Lofotenų salų dramatiškų uolų prie Tromsø, vadinamo „Arkties vartais“, modernios kultūros ir šiaurės pašvaisčių miesto.

Artėjant prie Tromsės, fiordai vėl tampa siauresni, gilesni. Kalnai iš abiejų pusių apsupa kelią kaip vartai. Įvažiavus į miestą, prieš akis išnyra elegantiškas *Arkties katedros siluetas, o toliau – didelis tiltas, vedantis į Tromsės salą. Už jo – gyvas, tačiau jaukus miestas, apsuptas kalnų ir jūros.

Tromsė – miestas, vadinamas „Arkties vartais“, nes būtent iš čia XIX a. išplaukdavo daugybė poliarinių ekspedicijų.

*Sustojimas prie *Poliarijos muziejaus, kur galima sužinoti apie Arkties gamtą, žiūrėti panoraminius filmus apie šiaurės pašvaistę bei Arkties gyvūniją. Arba vizitas į įspūdingą *Arkties katedrą (Ishavskatedralen) – modernią, trikampio formos bažnyčią su vitražais, tapusia miesto simboliu.

*Kelionė autobusu į apžvalgos aikštelę. Važiuojama prie Fjellheisen keltuvo stoties. Čia galima pakilti į kalną, iš kurio atsiveria kvapą gniaužianti panorama: Trumsės miestas, tiltai, fjordai ir kalnai.

*Ekskursija pėsčiomis po miesto centrą: Storgata – pagrindinė pėsčiųjų gatvė su spalvingais mediniais namais, parduotuvėlėmis ir kavinėmis; Tromsės katedra – didžiausia medinė bažnyčia Norvegijoje; Senieji sandėliai prie uosto, menantys žvejybos ir prekybos istoriją.

*Laisvas laikas savarankiškai pasivaikščioti, paragauti vietinių patiekalų  (pvz., žuvies sriubos ar elnienos), įsigyti suvenyrų.

Nakvynė viešbutyje Tromsėje. 

Po pusryčių išvykstame iš Tromsės. Kelias driekiasi palei įspūdingus fjordus, stačias uolas ir plačias tundros erdves – tikra šiaurietiška gamtos panorama. Pakeliui dažnai galima išvysti šiaurės elnius, ramiai besiganančius prie kelio. 

Kelionės metu, esant galimybei, sustosime pasigrožėti Sautso kanjonu – vienu didžiausių Šiaurės Europos kanjonų. Iš apžvalgos aikštelės atsiveria įspūdingi vaizdai į giliai įsirėžusią Altos upę, laukinę Finnmarko plynaukštę ir atšiaurų, tačiau nepaprastai didingą šiaurės kraštovaizdį.

Atvykstame į Altą – miestą, vadinamą Šiaurės pašvaistės miestu. Apsilankysime Alta muziejuje, kuriame saugomi vieni įspūdingiausių Europoje UNESCO pasaulio paveldu pripažintų priešistorinių uolų piešinių. Jie sukurti prieš 2 000–7 000 metų ir pasakoja apie pirmųjų šio krašto gyventojų gyvenimą, medžioklę, žvejybą bei jų ryšį su gamta.

Vėliau grožėsimės įspūdinga Šiaurės pašvaistės katedra (Northern Lights Cathedral) – vienu ryškiausių šiuolaikinės Norvegijos architektūros simbolių. Jos į dangų kylanti spiralinė forma primena šokančią pašvaistę, o šviesus ir modernus interjeras sukuria ypatingą ramybės atmosferą.

Vykstame link  Nordkapo.  Kelias veda per mažas salas ir krantus, sujungtus tiltais. Fjordų vandenyse kartais pasirodo ruoniai, o sėkmės atveju – ir banginiai.  Artėjant prie tikslo, laukia ypatinga patirtis – kelionė tuneliais, kai kurie jų driekiasi net po jūra. Įspūdingiausias – Nordkapo tunelis, beveik 7 km ilgio: nusileisite giliai po fjordo dugnu, o tada vėl pakilsite į viršų. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Išvykstame iš viešbučio. Nordkapas – Tai legendinė vieta, kur Atlanto vandenynas susitinka su Arkties vandenynu. Čia stovi įspūdingas metalinis gaublys – pasaulio krašto simbolis. Apsilankysime Nordkapo lankytojų centre*, čia veikia šiauriausias Europoje paštas, koplyčia, istorinė ekspozicija su 180°C panoraminiu kino teatru, rodančius kvapą gniaužiančius panoraminius vaizdus keičiantis metų laikams. Centre esančiose suvenyrų parduotuvėse galėsite įsigyti lauktuvių ar gauti vardinį Norkapo pažymėjimą**. Iš panoraminės terasos, esant geroms oro sąlygoms, galėsite išvysti virš vandenyno kabančią „vidurnakčio“ saulę.

Nuo šiauriausio taško keliaujame į Laplandijos gilumą. Tai kelionė per kontrastus: nuo atšiaurios Arkties jūros iki Laplandijos miškų ir nuo gamtos didybės iki gyvos samių kultūros.

Važiuojant į rytus link Suomijos, sustojate Karasjoke – tai samių kultūros centras. Čia nuo 1989 m. posėdžiauja samių parlamentas. Ekskursijos metu apžiūrite samių parlamento pastatą, primenantį samių vasarai skirtos palapinės lavvu formą, senąją medinę bažnyčią. Vykstame į Inari. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai viešbutyje. Inari – ežerų ir samių kultūros širdis. Inari supa daugiau kaip 3000 ežerėlių, o pagrindinis – Inario ežeras – tikras vandens labirintas su tūkstančiais salų. Aplankomas  *Siida muziejus, kuris laikomas vienu svarbiausių lankytinų objektų Laplandijoje. Jame atgyja samių istorija, šiaurės gamtos ciklai ir tradiciniai gyvenimo būdai.  Netoliese – Ukko sala, kadaise buvusi šventa samių aukojimo vieta.

Išvykstate į Saariselkä – kalvotąjį Laplandijos kurortą, garsėjantį puikiais žygių takais, slidinėjimo trasomis ir kvapą gniaužiančia tundros gamta Urho Kekkoneno nacionaliniame parke.

Kelionę tęsiate į Rovaniemi, oficialius Kalėdų Senelio namus. Čia galėsite aplankyti Santa Claus Village, peržengti šiaurinį poliarinį ratą, o pageidaujant ir esant galimybei,  užsukti į įspūdingąjį *Arktikum muziejų, pasakojantį apie Arkties gamtą, kultūrą ir istoriją.

Vakare atvykstate į Oulu – penktą pagal dydį Suomijos miestą, įsikūrusį prie Botnijos įlankos. Miestą dar XVII a. pradžioje įkūrė Švedijos karalius Karolis IX. Šiandien Oulu garsėja moderniomis technologijomis, chemijos pramone bei jaukiu senamiesčiu. Lankytojus vilioja Market Hall turgus, Oulu pilies griuvėsiai, gyva miesto kultūra ir maloni pajūrio atmosfera. Nakvynė viešbutyje.

Ryte, po ankstyvų pusryčių, pažintis su Oulu.  Po ekskursijos išvykimas į Helsinkį.  Tai – tarsi perėjimas iš šiaurietiško jaukumo į gyvą, kosmopolitišką sostinės ritmą. Pakeliui sustojate papietauti. Kojas pramankštinate Vaskikelo varpų muziejuje, kuriame eksponuojama  ~150 varpų.

Sostinė pasitinka modernumo ir istorijos derme: šiuolaikinė architektūra susipina su XIX a. statiniais, o jūros dvelksmas primena miesto ryšį su uostu.

Nakvynė Helsinkyje. 

Pusryčiai viešbutyje. Pažintis su baltuoju šiaurės miestu Helsinkiu: Maršalo Manerheimo prospektas su žymiais pastatais: Suomijos parlamento rūmai, Kiasmos meno muziejus, garsaus XXa. Suomių architekto Alvaro Alto sukurti „Finliandijos“ rūmai, Operos rūmai, unikali granitinėje uoloje iškalta *Tempeliaukio bažnyčia, originalus paminklas suomių muzikos genijui – J. Sibelijui; miesto centras: Uspenskio soboras, jachtų prieplauka, Senato aikštė (senatas, universitetas, universiteto biblioteka, miesto katedra, paminklas imperatoriui Aleksandrui II, Rotušė, prezidento rūmai), Esplanada – mėgstamiausia helsinkiečių pasivaikščiojimo vieta. Šiaurinė krantinė – vaizdas į Helsinkio archipelago salas. 

Vykstame į jūrų uostą ir keltu keliamės į Taliną. Išvykimas iš Talino.

Kelionė per Estiją,  Latviją. Naktį grįžimas į Lietuvą.