(Ne)atrasti Latvijos lobiai: Koknesė – Jekabpils 

Važiuojame į Koknesę. Tai – istorinis miestelis ant Dauguvos upės kranto, kur stovi sena istorinė pilis menantį įsimintiną istorinį faktą – iečių paslaptį. Kažkada ji buvo stipri, jos galybę šiandien liudija iki šiol išlikę mūrai, kurie iki 1966 m. stovėjo ant aukštos kalvos.  Tiems, kurie nieko nežino apie Koknesę, gali pasirodyti, kad tai itin mažas taškelis Latvijos žemėlapyje (gyvena kiek daugiau nei 5 300 gyventojų), tai netgi ne miestas, o labiau kaimas. Kad ir kaip bebūtų, šis mažas taškelis slepia didingą viduramžių bei praėjusio šimtmečio latvių tautos istorijos dvasią – šiek tiek paslaptingą, bet tikrai vertą atrasti. Nėra daug tokių vietų Latvijoje ir už jos ribų, kur dvi upės susijungia taip gražiai, sukurdamos romantišką atmosferą su virš vandens iškylančios senosios pilies griuvėsiais. Taigi aplankyti Kuoknesę verta vien dėl vaizdingų apylinkių.

Esant galimybei laivu* Dauguvos upe nuplauksime prie pilies griuvėsių. Praėjusio šimtmečio antroje pusėje pradėjusi veikti Plavinių hidroelekrinė Dauguvos upėje ties Koknese suformavo 33 ha ploto salą. 2005-aisiais čia nuspręsta įkurti istorijos atminimo sodą bei tautos dovaną Latvijai – „Liktendarzs“ („Likimo sodas“). Šis sodas yra skirtas Latvijos žmonių drąsai ir pasiaukojimui, kovojant už tautos laisvę prieš XX amžiaus represorius, atminti. 2008 metais, pasodinus pirmąsias 100 obelų, sodas oficialiai pradėjo veikti. Sodo kūrybinės idėjos autorius – landšafto architektas iš Japonijos – Shunmyo Masuno, sujungęs gamtos procesus ir žmogaus veiklą į darnią visumą.

Vykstame toliau, į Jekabpilį – miestą, kuris plyti abipus Dauguvos upės. Šis miestas gali pasirodyti klaidingas ir painus vairuotojams, nes daugybė tiltų ir skirtingų krantų padalija jį į dvi dalis, o dažnos potvyniai dar labiau sumaišo miesto kraštovaizdį. Tačiau Jekabpilis slepia nuostabius istorinius ir kultūrinius lobius. Kairiajame krante iškyla galinga ir puikiai rekonstruota Krustpilio pilis, pastatyta XIII amžiuje, kai ją statė Rygos vyskupai. Pilis šiandien pasakoja apie to laikmečio jėgą ir svarbą. Tuo tarpu dešiniajame upės krante itin išryškėja Rytų kultūros pėdsakai – stačiatikių vienuolynas ir cerkvė, kurios primena šio krašto religinius ir kultūrinius ryšius su Rytų Europa. Miestas, kuris sujungia įvairius istorinius sluoksnius, kviečia pasinerti į praeitį ir atrasti Latvijos regiono daugiakultūriškumą. Vakarop keliausime atgal, pasisėmę įspūdžių ir naujų žinių apie šį paslaptingą ir nepaprastai gražų Latvijos kampelį. Apie vidurnaktį grįžtame namo.