Lietuvos laukus keičia Lenkijos platybės, o prieš mus vis arčiau auga Varšuva, išdidi sostinė, iš pelenų prikelta po karo.

Pažintį pradėsime nuo senamiesčio, kur kiekvienas akmuo byloja šimtmečių istorijas. Čia atsiveria Karalių pilis, daugelį amžių buvusi Lenkijos valdovų namais. Aikštės viduryje, ties pilimi, stūkso Žygimanto III Vazos kolona, vienas ryškiausių ir mylimiausių Varšuvos simbolių, susitikimų vieta ir sostinės vizitinė kortelė. Pro siauras gatveles pasuksime į Šv. Onos bažnyčią, o prie senųjų miesto vartų apžiūrėsime stiprią barbakano gynybinę sieną, kuri kadaise saugojo miestą nuo priešų. Gotikinėje Šv. Jono katedroje gėrėsimės nepaprasta religinio meno kūrinių gausa, vitražais ir subtiliais puošybos akcentais, atskleidžiančiais šimtmečių tikėjimo ir meistrystės dvasią.

Tuomet pasivaikščiosime Karališkuoju keliu, viena svarbiausių ir gražiausių Varšuvos gatvių, kuri nuo Pilies aikštės veda iki grakščių Vilanovo rūmų. Šiuo keliu kadaise riedėjo karališkosios karietos, o šiandien jis tapo elegantišku istoriniu bulvaru su rūmais, bažnyčiomis ir jaukiomis kavinėmis. Norintiems siūlysime savarankiškai užsukti į Karalių rūmus, kuriuose iki 1795 m. gyveno Lenkijos valdovai ir posėdžiavo Seimas. Šiandien prabangiuose salonuose veikia muziejus, kuriame per autentiškus baldus ir paveikslus iš naujo atgyja praeitis.

Apsilankysime ir jaukioje Turgaus aikštėje, apsuptoje spalvotų buvusių pirklių namų, kurių fasadai atrodo kaip iš pasakos. Aikštės širdyje stovi miesto simbolis Undinėlė su kardu ir skydu, budriai sauganti sostinę.

Po ekskursijos turėsite laisvo laiko pietums senamiestyje. Galėsite pasirinkti kurią nors iš jaukių kavinių ir paragauti sočių, tradicinių lenkiškų patiekalų.

Po pietų pasiūlysime pakilti į aukščiausią Lenkijos pastatą, 44 aukštų Kultūros ir mokslo rūmus. Šį milžiną Josifas Stalinas pavedė pastatyti kaip „asmeninę dovaną“ Lenkijos sostinei, todėl jis ir šiandien išlieka vienu prieštaringiausių, bet kartu ir labiausiai atpažįstamų Varšuvos akcentų. Viduje vyksta parodos ir mugės (tarp jų Tarptautinė knygų mugė), o 3 000 žmonių talpinanti Kongresų salė priima konferencijas. Liftu pasikelsime į 30-ąjį aukštą (114 m) ir iš apžvalgos aikštelės pasigrožėsime Varšuvos panorama: nuo senų rūmų stogų iki stiklinių dangoraižių, nuo kurių akys nenori atsitraukti.

Po pusryčių keliausime į vieną įspūdingiausių mokslo centrų Europoje, Koperniko muziejų. Čia nėra nei gidų, nei popierinių bukletų, nei nuobodžių lentelių su ilgais paaiškinimais. Prie kiekvieno eksponato rasite trumpą instrukciją, o likusį kelią nueisite patys: liesdami, klausydamiesi, ragaudami ir stebėdami pasaulį visai kitomis akimis. Skaitytuvai prie eksperimentų užfiksuos jūsų bandymų duomenis ir nuotraukas, todėl kiekvienas atradimas liks su jumis.

Muziejus pavadintas Mikalojaus Koperniko vardu ir yra tikras šiuolaikinis mokslo centras. Ekspozicijos suskirstytos į temas: „Civilizacijos šaknys“, „Robotai“, „Žmogus ir aplinka“, „Šviesos zona“, „Judesys“ ir kitas. Kiekvienas lankytojas gaus skaitmeninę kortelę, kuri yra ir bilietas, ir raktas, „atrakinantis“ eksponatus. Tai tarsi asmeninis jūsų tyrėjo pasas, kuriame kaupiasi visi šios dienos atradimai.

Net jei mokslo teorijos nėra jūsų mėgstamiausia tema, nuobodžiauti čia tikrai neteks. Judantys objektai, įtraukiantys žaidimai, galimybė statyti ir konstruoti, groti instrumentu be stygų, išpūsti milžinišką muilo burbulą ar minti dviratį ir taip pagaminti elektros energijos, kad užsidegtų lemputė, viskas čia žavi ir vaikus, ir suaugusius. O kur dar galimybė įvertinti savo emocinį intelektą ar baimės lygį: pamatysite, kiek drąsos slypi jumyse!

Muziejaus erdvės didžiulės ir kupinos staigmenų, todėl čia praleisime apie 3 valandas, o laikas prabėgs nepastebimai.

Po apsilankymo leidžiamės atgal per Lenkiją, o vakare grįžtame į Lietuvą, kupini įspūdžių ir atradimų.