Vykstame į Latviją – į vieną vaizdingiausių šalies vietovių, Gaujos nacionalinį parką, dažnai vadinamą „Latvijos Šveicarija“. Tai kraštas, kuriame susilieja didingi slėniai, gili istorija ir legendomis apipintos vietovės. Parko širdis – Sigulda, Gaujos nacionalinio parko administracinis centras, kur kiekvienas kampelis pasakoja istoriją apie viduramžius, gamtos jėgą ir laiko tėkmę.

Pažintį su Sigulda pradedame nuo įspūdingos Siguldos pilies. Ši tvirtovė mena XIII a. pradžią, kai ją pastatė Kalavijuočių ordinas. Iš pradžių tai buvo „castellum“ tipo gynybinė pilis, vėliau ji perėjo Livonijos ordino rankas ir buvo išplėsta į konvento tipo kompleksą. Tačiau istorijos vėjai nebuvo gailestingi – atsiradus šaunamiesiems ginklams pilis prarado strateginę reikšmę, o Šiaurės karo metu buvo stipriai nuniokota. Šiandien atgimę jos griuvėsiai kviečia lankytojus pasivaikščioti akmeninėmis menėmis, užlipti į bokštą ir išvysti kvapą gniaužiantį Gaujos slėnio peizažą, kuriame tolumoje išnyra raudonieji Turaidos pilies siluetai.

Ne mažiau įspūdingas potyris Siguldoje – lyno keltuvas. Tai vienintelis toks Baltijos šalyse, pakylantis net į 43 metrų aukštį ir tarsi pakabinantis keliautoją virš viso Gaujos upės slėnio. Septynios minutės ore tampa nepamirštama kelione virš tankių miškų, kalvų ir upės vingio, kur atsiveria Siguldos pilis bei tolumoje boluojantys Turaidos bokštai. Tai ne tik susisiekimo priemonė, bet ir galimybė pažvelgti į Latvijos gamtos didybę iš paukščio skrydžio perspektyvos.

Kelionę tęsiame prie paslaptingosios Gutmanio olos – didžiausios ir giliausios Baltijos šalyse. Per tūkstantmečius ledynų suformuota ola stulbina savo dydžiu: ji siekia apie 20 metrų ilgio ir net 10 metrų aukščio. Tačiau šią vietą ypatinga daro ne tik gamta, bet ir legenda apie Turaidos Rožę – tragiško likimo merginą, kurios istorija iki šiol skamba kaip amžinas meilės ir ištikimybės simbolis.

Netoliese stūkso ir didinga Turaidos pilis, iš tolo atpažįstama iš raudonų mūrų. Pastatyta XIII a. pradžioje Rygos arkivyskupo Alberto iniciatyva, ji buvo viena svarbiausių regiono gynybinių tvirtovių. Laikui bėgant pilies reikšmė sumenko, o gaisrai XVIII a. ją pavertė griuvėsiais. 

Po turiningos dienos Gaujos nacionaliniame parke vykstame namo. Apie vidurnaktį grįžtame namo.