Atvykstame į Kauno marių regioninio parko lankytojų centrą. Sužinosite ką slepia žalios marių akys, kodėl fortai alsuoja gyvybe, kas yra „dugniečiai“, ką kepurėmis supylė milžinai, kokios yra marių spalvos ir balsai. Pagrindinis ekspozicijos akcentas – maketas, ant kurio projektuojamas vaizdas, tarsi laiko mašina, nukelia į tolimą praeitį: lankytojai išvys kaip traukėsi paskutinis ledynas, kaip formavosi Nemunas ir jo slėnis, kaip galiausiai jis virto Kauno mariomis.

Sekantis mūsų kelionės sustojimas – Dubravos rezervatinė apyrubė. Kauno pašonėje, netoli Vaišvydavos, galima išvysti virš penkiasdešimt metų žmogaus rankų nepaliestą mišką ir nuostabaus grožio aukštapelkę. Pirmąkart apsilankiusieji tvirtina, kad čia atvykę pasijuto tarsi nukeliavę laiku į praeitį ir pasivaikščioję po priešistorinę girią. Terminu „rezervatinė apyrubė“ apibrėžiamas nedidelio ploto gamtinis arba kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija. Dubravos rezervatinė apyrubė – vienintelė Lietuvoje. Ji apima 120 ha plotą. Lankytojams nutiestas 1,9 km ilgio pažintinis takas su informacinėmis lentomis ir poilsio aikštele pabaigoje. Pasivaikščiosime kartu su gidu bei pasigrožėsime žadą atimančiais švyliais.

Gido lydimi, apžiūrime pačias įdomiausias ir gražiausias Kauno vietas: Kauno pilis, Lietuvos karys, Šv. Jurgio bažnyčia, Bernardinų vienuolyno ansamblis, Kauno rotušė ir jos aikštė, Perkūno namas, Vytauto bažnyčia, Šv. Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Laisvės alėja, Vienybės aikštė… Tai miestas įsikūręs įspūdingoje didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – sankirtoje, pačiame Lietuvos centre. Kaunas ne veltui tituluojamas žaliausiu Lietuvos miestu, pasigrožėsime ne tik įspūdinga senamiesčio architektūra, bet ir gamta.

Laisvas laikas savarankiškai patyrinėti miestą arba papietauti.

Keliaujame į Vytauto Didžiojo Universiteto Botanikos sodą. Mūsų akį džiugins nuostabiai žydintys bijūnai, nuo kurių kvapo svaigs galva, o žydinčios lauko gėlės stebins mus savo grožiu. Jau daugiau kaip 90 metų veikiantis sodas talpina gausias augalų kolekcijas, didžiausią Lietuvoje oranžeriją ir rožyną, organizuoja tradicines šventes, parodas, muges, spektaklius ir koncertus. XIX a. pradžioje buvo suformuota stambi Aukštosios Fredos dvaro sodyba. Manoma, kad Fredos pavadinimas yra kilęs iš vokiškai vadintos laisvos miesto žemės. Sodybos savininkas Jozefas Godlevskis pasistatydino ją kaip užmiesčio rezidenciją. Daugelis dvaro laikotarpiu susiformavusių sodybos pastatų išliko iki šių dienų. Dėl vėlyvojo klasicizmo ir istorizmo įtakos statyti sodybos pastatai ir parkas yra įtraukti į saugotinų vertybių sąrašą. Turėsite galimybę pasigrožėti prieš akis plytinčiu peizažiniu parku su tvenkiniais ir įvairia augmenija.

Kupini įspūdžių ir geros nuotaikos vakare grįšime namo – su prisiminimais, kurie dar ilgai šildys širdį.