Vykstame į Zarasus – ežerų, legendų ir nepaprasto grožio gamtos kraštą, kuriame susipina senosios tradicijos, išskirtinis menas ir įspūdingi Lietuvos istorijos liudijimai. Ši kelionė kvies pasigrožėti vaizdingomis panoramomis, atrasti senovinio malūno paslaptis, susipažinti su išskirtiniais meno kūriniais ir pasinerti į legendomis apipintą šiaurės rytų Lietuvos pasaulį.

Pažintį pradėsime Zarasuose, mieste, kurį supa net septyni ežerai. Sakoma, kad miesto vardas kilo iš legendos apie milžinų sūnų Azerasą. Kartą jis taip gerai pasislėpė žaisdamas slėpynių, kad tėvai nebegalėjo jo rasti ir šaukė: „Azerasai! Azerasai!“ Aidas atkartojo tik „Zarasai! Zarasai!“ – taip, pasakojama, gimė miesto vardas.

Ekskursijos metu pasivaikščiosime po istorinę miesto dalį ir atrandame įdomiausias jo vietas:

• Zarasų apžvalgos ratas – nuo 17 metrų aukščio statinio atsiveria įspūdinga Zaraso ežero, jo pakrančių ir miesto panorama. Tai viena gražiausių vietų pasigrožėti ežerų krašto peizažais.
• Sėlių aikštė – išskirtinio išplanavimo miesto centras, primenantis apie senųjų sėlių genties palikimą.
• Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – iš išorės apžiūrėsime miesto panoramą puošiančią šventovę.
• Zaraso ežero Didžioji sala – jauki poilsio ir renginių erdvė, su miestu sujungta vaizdinga pakrante. Vasarą čia džiugina šokantis fontanas, o vandens paviršiuje atsispindi elegantiški pontoniniai lieptai.

Pažintį su Zarasais pratęsime Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerijoje*. Tai išskirtinė galimybė susipažinti su dviejų savitų Lietuvos menininkų kūryba. Šarūnas Sauka – vienas ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos tapytojų, 1989 m. apdovanotas pirmąja Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Jo žmonos Nomedos Saukienės kūryba 2017 m. įvertinta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Galerijoje lankytojų laukia neįprastas ekspozicijos sprendimas – meno kūriniai išdėstyti ratu, todėl juos galima apžiūrėti pasirinkus vieną iš dviejų krypčių. Tai pažintis su savitu menininkų pasauliu, kuriame susitinka vaizduotė, simboliai ir netikėti atradimai.

Toliau vyksime į Šlyninkos vandens malūną* – daugiau nei 300 metų skaičiuojantį technikos ir tradicijų paminklą, kuriame iki šiol gyva senoji malūnininkystės dvasia.

Mus pasitiks malūnininkas Stasys, pakviesiantis į pažintinę ekskursiją po tris malūno aukštus. Išgirsime įdomių pasakojimų apie malūno istoriją, sužinosime, kaip vandens jėga suka girnas, kaip grūdai virsta miltais ir kokias paslaptis saugo senovinė įranga.

Po pažinties su malūno istorija mūsų lauks tradicinių miltinių patiekalų degustacija. Ragausime „Razavi“ – vieno malimo kvietinių miltų blynų, gardinsime juos uogiene ir spirgučių padažu, o jaukią akimirką pratęsime kvapnia šviežių žolelių arbata.

Malūno kromelyje galėsime įsigyti šviežių miltų ir kitų gardžių lauktuvių, priminsiančių šią autentišką pažintį su senosiomis Aukštaitijos tradicijomis.

Kelionę tęsime į Stelmužę, kur auga legendomis apipintas Stelmužės ąžuolas – vienas seniausių ir storiausių Lietuvos medžių. Jo galingas kamienas ir plačiai išsikerojusios šakos liudija šimtmečius trunkančią istoriją.

Pasakojama, kad šis ąžuolas mena daugybę istorinių įvykių – nuo senųjų kunigaikščių laikų iki švedų, vokiečių ir Napoleono kariuomenių žygių. Legenda byloja, kad medžio drevėje kadaise buvo rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas, galbūt priklausęs vienam iš Napoleono karių.

Netoliese aplankysime Stelmužės bažnyčią* – vieną seniausių medinių Lietuvos šventovių, pastatytą dar iki 1596 metų. Ši istorinė bažnyčia žavi senąja medine architektūra, reljefais, skulptūromis ir puošnia ornamentika. Greta stūkso XVII a. medinė varpinė, papildanti išskirtinį sakralinį ansamblį.

Stelmužė – ypatinga vieta, kur susitinka gamtos didybė, senoji istorija ir medinės architektūros grožis.

Paskutinę kelionės dalį skirsime Gražutės regioniniam parkui ir istoriniam Salako miesteliui, skaičiuojančiam daugiau nei 500 metų istoriją.

Šis kraštas žavi ežerų, miškų ir vingiuotų pakrančių peizažais. Čia gamta atsiskleidžia visu savo grožiu:

• Antalieptės marios – vaizdingas vandens telkinys su daugybe įlankų, pusiasalių ir sąsmaukų, primenantis mažų salelių labirintą.
• Šventas ežeras – skaidrus, gilus ir paslaptingas vandens telkinys, apipintas legendomis ir išsiskiriantis natūralia aplinka.
• Šavašos upelis – sraunus, akmenuotas, kalnų upelį primenantis gamtos kampelis, kuriame vanduo veržiasi per akmenis ir slenksčius.
• Gražutės regioninio parko miškai – gamtos prieglobstis, kuriame gausu augalų, gyvūnų ir žmogaus mažai paliestų kraštovaizdžių.

Salake aplankysime įspūdingą Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią – įspūdingą neoromaninio stiliaus šventovę, savo masyviomis formomis primenančią viduramžių tvirtovę. Jos bokštas iškyla į 72 metrų aukštį ir yra vienas ryškiausių šio krašto architektūros akcentų. Bažnyčia iš tolo traukia žvilgsnį ir puošia Salako miestelio panoramą.

Kupini įspūdžių, skanaus maisto ir gamtos aromatų, atsisveikiname su legendų ir ežerų kraštu – Zarasais  ir iškeliaujame namų link, širdyje parsiveždami tikrą Lietuvos šiaurės rytų pasaką.